Vėžio gydymas

Kiekvieno žmogaus kūne yra milijonai ląstelių, kurių kiekviena atlieka tam tikrą funkciją. Normaliose ląstelėse vyksta procesas: auga, dalijasi ir miršta tam tikru būdu. Skirtinguose organuose ir audiniuose ląstelių dalijimosi greitis skiriasi.

Ląstelių struktūra keičiasi veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, foninei spinduliuotei, stresui, žalingiems įpročiams, paveldimumui; visi šie veiksniai kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis ir praranda gebėjimą atpažinti savo ląsteles ir tampa vėžinėmis.

Vėžio ląstelės skiriasi nuo normalių ląstelių; jie toliau auga ir dalijasi formuodami naujas patologijas, o ne mirtį. Auglio ląstelės paprastai gamina toksiškas medžiagas, kurios sukelia silpnumą ir svorio mažėjimą.

Paprastas navikas vadinamas gerybiniu, jis tiesiog auga iš organo išorės ir gali išaugti iki didelių dydžių ir jį spausti. Tokius navikus galima iškirpti ir pamiršti.

Visiškai kitokia situacija susidaro tuo atveju, kai be gebėjimo per daug daugintis mutavusios ląstelės turi dar vieną žalingą gebėjimą prasiskverbti per kitų ląstelių sluoksnius. Šis navikas ne tik auga, bet ir per kitus organus bei audinius.

Augdamas per audinius navikas pasiekia kraujagysles. O išsigimusios ląstelės nukrenta nuo pagrindinio naviko ir patenka į kraują ir krauju pernešamos po visą organizmą. Tose vietose, kur ląstelės išlieka, atsiranda naujų metastazavusių navikų. Paprastai tai įvyksta limfmazgiuose. Imunitetas kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, tačiau dažnai atlieka žalingą vaidmenį. Nužudydamas išsigimusias ląsteles, jis pasirenka pačias nepastebimiausias. Dėl to imunitetas vis mažiau fiksuojamas ląstelių kartos.

Vėžys yra ilgas kelių etapų procesas. Yra žinoma, kad navikas pasiekia plaučius, skrandį ar krūtį per 5-10 metų. Taigi dauguma navikų prasideda 25-40 metų. Sunku numatyti naviko augimo intensyvumą; šis procesas priklauso nuo daugelio faktorių: organizmo, audinių atsparumo ir kt. Jį pagreitina veiksniai: per didelis saulės poveikis, traumos, fizioterapija (kvarcas, UHF ir kt.), depresinė paciento būklė, baimė. Pirmajame etape galite pasiekti visišką išgydymą, bet ketvirtame etape - ne.

Krūties vėžys, laiku diagnozuotas ir tinkamai gydytas, gali turėti palankią prognozę ir pailginti moters gyvenimą. Tačiau piktybinių navikų problema ne tik krūtyse, bet ir bet kurioje kitoje vietoje yra ta, kad nulinėje ir pirmoje ligos stadijoje jį sunku pastebėti, kai gydymas yra labai efektyvus, nes ankstyvoje stadijoje jis nepasireiškia. Jei moteris pradeda jausti skausmą, krūtinės ląstos susikaupimą ir limfmazgius, tai dažnai rodo vėlyvą onkologijos stadiją. Krūties vėžio požymiai:

Sustorėjimo buvimas;

Krūties ar spenelių patinimas;

Krūtų deformacija, krūtų formos ar struktūros pasikeitimas;

Geltonų ar kruvinų išskyrų iš spenelio buvimas;

Skausmas ir diskomfortas vienoje krūtyje;

Padidėję pažasties limfmazgiai;

Patinęs petys.

Jei pastebėjote ką nors neįprasto, nepanikuokite, nes daugiau nei 50% moterų turi įvairių pakitimų, o ne tai, kad tai 100% vėžinis procesas.

Leukemija yra liga, pažeidžianti raudonuosius kraujo kūnelius. Jis vystosi kaulų čiulpuose dėl vieno iš jų mutacijos ir susidaro vėžinės ląstelės, o ne sveikos. Yra žinomi veiksniai, galintys padidinti leukemijos riziką:

Ilgalaikis radiacijos poveikis;

sąlytis su cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip benzenas;

Chemoterapija, pacientai, gydyti nuo kito vėžio;

Dauno sindromas ir kai kurie kiti genetiniai sutrikimai;

Rūkymas;

Prostatos vėžys užima antrąją vietą pagal mirtingumą. Maždaug 80% jo randama vyresniems nei 65 metų vyrams ir retai 40 metų vyrams, o dauguma vyresnių nei 80 metų vyrų serga bet kokia prostatos vėžio forma. Rizika susirgti yra didesnė, jei giminaitis sirgo jauname amžiuje iki 60 metų arba jei šia liga serga daugiau nei vienas artimas giminaitis. Norint nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, reikia atlikti PSA kraujo tyrimą ir tiesiosios žarnos tyrimą.

Išsamiausias plaučių vėžiu sergančio žmogaus portretas: rūkantis 60 metų vyras. Taip, rūkymas yra pirmoji ligos priežastis, nes cigarečių dūmuose yra didžiulis kiekis kancerogenų ir kitų kenksmingų medžiagų. Tai veda prie bronchų epitelio funkcijos ir struktūros sutrikimo. 90% atvejų tai atsiranda dėl rūkymo.

Terminas „limfoma“ medicinoje – tai visa vėžio grupė, pažeidžianti limfinės sistemos ląsteles. Yra limfocitų navikų formacijos. Jie pereina keletą brendimo stadijų ir bet kurioje iš jų gali išsivystyti vėžys. Liga dažnai pasireiškia limfmazgiuose arba kituose imuninės sistemos organuose, pavyzdžiui, blužnyje ar kaulų čiulpuose. Kadangi limfoidinis audinys randamas daugumoje organų, piktybiniai navikai gali atsirasti beveik bet kuriame organe. Nenormalios ląstelės keliauja per kūną per kraują, todėl gali greitai pasiekti visas kūno dalis.

Kita piktybinių navikų forma yra odos vėžys. Dažniausiai lokalizuojasi kaktoje, nosyje, ausyse ir laikinose srityse aplink akis. Yra keletas pagrindinių priežasčių:

deginimasis saulėje arba soliariume; 90% vėžio atvejų lokalizuojasi ant nuolat atviros odos;

Žmonės su balta oda; ypač raudonplaukės ir natūralios blondinės;

Žmonės su blogu paveldimumu;

Pagyvenusių žmonių, nes jų oda ypač pažeidžiama.