Artrito gydymas

Artritas yra įprastas medicininis terminas, apimantis daugybę sąnarių ligų, susijusių su: uždegiminėmis ir neuždegiminėmis sąlygomis.

Tai atsiranda dėl tokių veiksnių kaip ligos, infekcijos, paveldimumas ir kt. Tuo pačiu metu kai kurie žmonės artritą aiškina kaip skausmingą ar diskomfortą judant, jaučia apatinės nugaros dalies skausmą, bursitą, sausgyslių uždegimą, bendrą sustingimą ir sąnarių skausmą.

Tai laikoma neatskiriama senėjimo proceso dalimi. Tačiau tradicinės medicinos pasiekimai ir šiuolaikiniai alternatyvūs gydymo būdai gali palengvinti sergančiųjų artritu gyvenimą.

Hormonai taip pat svarbūs: moterys iki 50 metų kenčia tris kartus dažniau nei vyrai.

Osteoartritas pasireiškia: skausmu ir patinimu, atsirandančiu dėl intensyvaus kremzlės ardymo ir gali pažeisti praktiškai visus sąnarius, kuriuos gali sukelti trauma ar infekcija. Kartais kaulų sąnariuose susidaro kaulų spygliai, kuriuos lydi nervų ir raumenų pažeidimai, taip pat skausmas, kaulų deformacija ir standumas.

Kai kuriais atvejais kaulų deformacija gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Piktnaudžiavimas anaboliniais steroidais, kurie yra populiarūs tarp sportininkų, taip pat gali sukelti ankstyvą osteoartrito vystymąsi. Sąnarių ligos, ypač kelio sąnario, gali progresuoti, jei turite per didelį svorį.

Tam tikrais atvejais kaulinės ataugos ir sąnarių kreivumas gali būti lydimas skausmingų raumenų uždegimų ir nervų daužymo, kuris gali reikšmingai paveikti laikyseną ir judrumą. Osteoartritas yra būdingas senėjimo požymis. Liga dažnai siejama su trapiais kaulais ir gali išsivystyti suaugusiesiems kartu su sąnarių išsekimu dėl per intensyvaus fizinio krūvio. Kaulai ir kremzlės negali natūraliai atsistatyti.

Reumatoidinis artritas gali susirgti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai šia liga serga 25–55 metų žmonės. Manoma, kad ligonio, turinčio šią diagnozę, artimieji turi didesnę tikimybę jas gauti nei kiti. Nors akivaizdu, kad toks pareiškimas neturėtų skambėti kaip mirties nuosprendis. Ši tikimybė yra tik šiek tiek didesnė nei sveikoje šeimoje. Žmogus serga artritu tik tada, kai sutapo kelios nepalankios aplinkybės.

Imuninės limfocitų ląstelės, kurios turi atpažinti ir sunaikinti įsiveržusį organizmą, įsibrovėliai dėl tam tikrų priežasčių suvokia tas pačias organizmo ląsteles kaip priešas, pirmiausia – sąnarines ląsteles ir bando jas sunaikinti.

Priežastys, kodėl jos staiga pradeda žiūrėti į svetimas vietines kūno ląsteles, gali būti skirtingos. Kartais autoimuninė agresija gali sukelti tam tikrą infekciją ar latentinę infekciją. Pavyzdžiui, apie 40% atvejų prieš ligą pasireiškia ūminės kvėpavimo takų infekcijos (ŪRI), gripas, gerklės skausmas ar lėtinių infekcinių ligų paūmėjimas. Kaip rodo naujausi tyrimai, ligoniams susirgus sąnarių infekcija gali likti atskiri mikrobai ar virusai, o dažniau jų dalelės, į kurias reaguoja imuninių ląstelių receptoriai. Ligą ar sužalojimą gali išprovokuoti stiprus vienkartinis ar ilgalaikis peršalimas, tačiau dažniau tai sukelia stiprus emocinis sukrėtimas ar stiprus stresas.

Jis pažeidžia pirštų, riešų ir alkūnių, kelių ir pėdų sąnarius. Liga apima ekstrasąnarines sritis, ypač plaučius, akis, nervus ir odą.

Sąnarinį sindromą gali lydėti rankų ir pėdų sąnarių deformacija, raumenų sistemos susilpnėjimas, sausgyslių išsausėjimas ir kaulų irimas.

Nepaisant to, kad negalite visiškai kovoti su liga, gydymas ankstyvosiose stadijose daugeliui žmonių palengvina simptomus. Ilgalaikio mobilumo praradimo tikimybė sumažėjo visiems pacientams, išskyrus 5–10% pacientų.

Nepilnamečių reumatoidiniu artritu sergantys žmonės kasdien karščiuoja ir kenčia nuo anemijos. Jis gali būti susijęs su širdies komplikacijomis, plaučių ir nervų sistemos bei akių ligomis. Progresas trunka mažiausiai šešias savaites, įskaitant atsigavimo laikotarpį nuo kitų ligų.

Šiuo metu ilgalaikių komplikacijų beveik nebūna ir dauguma sergančių vaikų visiškai pasveiksta nepatirdami ilgalaikių komplikacijų.

Dauguma tyrimų rodo, kad negalavimas atsiranda dėl imunodeficito, kai organizmo imuninė sistema per klaidą pradeda naikinti save. Tai nėra sukelta infekcijų ir negali būti perduodama nuo žmogaus žmogui. Tikimybę susirgti liga greičiausiai lemia genetiniai veiksniai.

Infekcinis artritas – tai įvairių formų negalavimai, kuriems būdingi stambiųjų rankų ir pėdų sąnarių bei kojų pirštų sąnarių pažeidimai. Ją gali sukelti tokios ligos kaip: stafilokokinės infekcijos, tuberkuliozė, gonorėja ar Laimo liga. Tai taip pat gali būti traumos pasekmė kaip komplikacija. Tai nėra tipiškas senėjimo simptomas.

Yra penkios būtinos gydymo sąlygos:

Norint normalizuoti medžiagų apykaitą sąnaryje, reikia pašalinti uždegiminį procesą.

Artritinį sąnarių skausmą sukelia raumenų spazmas. Jie neleidžia sąnariui judėti ir neleidžia deguoniui, maistinėms medžiagoms, mineralams ir net vaistams prasiskverbti į kremzlę. Tai tarsi uždaros durys: vaistai ir mineralai liks už durų, kol nebus pašalintas raumenų spazmas.

Norint išgydyti artritą, būtina išplauti druską iš sąnario.

Norint pasiekti gydymo efektą, kuris tęsis daugelį metų, būtina normalizuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Jei neatkursite rūgščių-šarmų pusiausvyros, tada organizmas vėl ir vėl pašalins rūgščių likučius druskų nuosėdų pavidalu sąnariuose oksiduojantis organizmui.

Visi procesai sąnaryje yra dalinai arba visiškai grįžtami – pašalinus uždegimą ir raumenų spazmus bei normalizavus rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, sąnarys pradeda gauti deguonies, maistinių medžiagų ir atkuria mineralų apykaitą.